Dievs neeksistē.
Agnostiķi sūkā, jo ir neizlēmīgi.
Pārsvarā ateisti sūkā, jo spraucas iekšā katrā internetā pieejamajā ziņu dēlī - kristieši tur izskatās smieklīgi, bet ateisti - debīli. Pie tam, diskutēšana par savu viedokli pieļauj iespēju, ka tas nav pareizs. Musulmaņi izskatās baisi un iztēli raisoši - viņu draudi, atšķirībā no kristiešu draudiem, arī var piepildīties, bet viņu loģika nav īpaši labāka kā kristiešu - viņi nav arī attīstītāki.

Igauņi un Somi (arī Ungāri un vēl sazinkas, tātad) kopumā ir attīstītāki par latviešiem, jo, lai arī cilvēki pārsvarā redz viņu lēno domāšanu, viņi nav tik tempermentīgi (labojiet mani, vārdnīcu kuces!) tieši debīlajā nozīmē, kādi ir latvieši, kuri padodas jūtām un intuīcijai, kas strādā mazāk nekā 50% no visa laika. Kad tika izteikts šis teikums, latvieši, kuri to dzirdēja spēja tikai nicīgi skatīties.

Metallica dzīvajā nebija īsti laba. Nevis dziesmas, kuras viņi nenodziedāja, vai laikapstākļi, kuri padarīja tevi drebelīgu, bet tieši cilvēki.
Parastie cilvēki, kuriem nebija ko darīt, kuri par to, ka es viņiem negribēju turēt mēteli, apveltīja ar alus šalti, cilvēki, kuri dirsa aiz muguras par gaismas zobenu humoru, kas izskanēja no cilvēku mutēm.
Vārdusakot - lielā skaitā (%) tur nebija ne foršie metālisti, ne respektējamie rūķi.

Ir iepirkts Cult of Luna disks. Somewhere Along The Highway. Randomā. Viņš ir spēcīgs. Patiešām spēcīgs.

Es neesmu komunikabls, bet vēlos būt.
No tā izriet secinājums, ka man jādzer, lai es būtu tāds, kāds es vēlos būt.
Bet tur paliek pretruna - ja es visu laiku būšu piedzēries, tad es gan visu laiku būšu tāds, kāds es vēlos būt - komunikabls (arī smirdošs), bet that's not the point - kā paliek ar to, ka es īsti nevēlos būt alkoholiķis?

Beidzot man ir parādījušās izjūtas. Ar pluszīmi, protams, bet savā ziņā arī ar mīnuszīmi - bet varbūt pat noderīgas, lai papistu man prātu. Tagad ir nepārvarama vēlme sevi žēlot un bomžot spilvenā - cik ļoti tas īstenībā līdzinās ārprātam.

Gribu skatīties filmas, lai noskalotu tos sūdus. Un domāt dafiga. Okej, runāt. Daudz runāt. Un ne ar sevi, bļeģ.

BLUTEGEL:
¿Cómo es que surge la idea del proyecto y de donde sale el nombre?
PUKKO:
El proyecto surge ... bueno, más bien la idea es porque ... a veces notaba que a algunos grupos industriales se les ahogan los kickers, entonces yo en mis mezclas siempre traté de meterle más impostación ... con el tiempo fui metiendome más al mundo de la música y el sonido y dejando el mundo de las mezclas hasta que di el salto.
Más que nada la idea es hacer una música disonante ... contrastante ... más allá de que guste, que en veces horrorice, y o sea poco digerible ... resaltando los aspectos psíquicos del hombre, considerándolos como su mayor fuerza y debilidad, es por eso que hay muchos temas de amor y odio, además de que siempre resalta la misantropía y el nihilismo.
El nombre lo constituyen dos partes: elegias que es del griego elegia, significa lamento ... y se refiere a un fragmento poético trágico en el que se lamenta la pérdida de algo ... psyche viene del verbo psycho que significaba soplar, el último soplo que daba el ser humano antes de morir que pasa a ser el alma, la diferencia es que para los griegos el alma es un ente sombrío que va a parar al hades, y homero lo asemejaba con una mariposa (de ahí el logo), como una mariposa que abandona el cuerpo, es por eso que desde la antiguedad la mariposa para los griegos era de mala suerte si se veía cerca de su casa. Me gustó porque te imaginas el sentimiento encontrado, de como algo tan bello a la vez causa horror
Entonces el proyecto trata de imprimir un paroxismo existencionalista, tratando de corromper cualquier ideología, utilizando la misma razón de esa ideología además de los elementos pasionales, jejeje.

Aahh, pero entonces, ¿el significado que tu le das al nombre de tu proyecto vendría siendo algo así como "Lamento del Alma"?
De hecho no tiene ningún significado fijo, porque el alma de los griegos o ese psyche es sinónimo de muerte, lamento del alma, de la vida o de la muerte. Y como elegias también significa "lloro", lágrimas del alma, etc., etc., además de que también se les decía a algunas mariposas psyche, jejeje por eso es muy ambiguo el significado.

Oohh, vaya, entonces lo dejamos en Elegias Psyche
Jeje, si

¿Cómo definirías tu sonido? Me refiero a que, ¿en qué género lo ubicarías?
Industrial experimental

¿Qué es lo que tratas de transmitir por medio de tu música?
Bueno por lo general, la gente piensa que odio ... pero escuchando algunos samplers más bien el hecho es que cualquier pasión humana es dañina y que el mismo hecho de querer abandonarlas es una pasión, he ahí porque es medio contrastante, pero en el segundo disco en las canciones con vocal será más explícito ese sentimiento.

Y, ¿en qué te inspiras? ¿qué es lo que te mueve?
Tal vez no tanto una inspiración fija ... más que nada es uno, porque me gusta la música, y otro, porque es una catarsis, si no fuera por la música jaja, me pondría quizás a matar gente, aunque tal vez si hay situaciones de vida plasmadas tanto propias como ajenas, expuestas de manera un poco ficticia y más racional.
Lo que me mueve al principio es el simple hecho de la música o el ruido por así decirlo, ese sentimiento de odio que se vuelve amor, es decir, enamorado de la rabia, pero con el tiempo y con el apoyo de poca gente, o no tanto el apoyo si no que le gustaba a una que otra alma perdida, me movió a seguir trabajando más y mejorando.

Ya tienes un disco y estás trabajando en un segundo, ¿cómo ha sido la respuesta de la gente? ¿Cómo han estado tus presentaciones en vivo?
Bueno, también fue por una presentación en vivo que me animé a mejorar. En una tocada en vivo que salió un poco más, yo presenté como DJ lo que serían las bases del disco La Teoría del Caos, eran solo 6 canciones ... pero la gente se prendió demasiado, de hecho no me aguantaron el ritmo. Eso me inspiró a seguir, ya que funcionaba y aún sin estar listas las canciones fue un experimento que funcionó.

¿Qué podemos esperar del segundo disco?
Pues la verdad, primero vocales, música más elaborada, más samplers, más temática y más ambient al igual que podridez, en cierta forma el primero hacía honor a su nombre. Este (Apologías del Desorden) será igual.

Ah bien, ¿y para cuando tienes planeado que esté listo?
Eso no lo se en realidad, pero si será para antes de este año y será quizás doble.

Oh mira mucho ruido xD, y dime, ¿qué tanto le estabas arreglando a La Teoría del Caos? Porque sufrió de muchas modificaciones al parecer.
Jajaja, los kickers son más fuertes, algunos synthe fueron sustituídos para que no se saturara y perdiera impostación, y creo se escucha mejor, dime tu jejeje.

Ah mira, ahí si no se que decirte, porque a mi me gustó desde que lo escuché la primera vez, por supuesto que si hubo mejorías y cambios, sobre todo lo noto en Alquimia Sonora, en Isotopo Submarino, o sea si hay cambios, pero realmente nunca me desagradó así que pues no se qué decirte.
Si (Alquimia Sonora) es una canción muy difícil por el alto contenido de notas.

Bueno pues, le hiciste muchos cambios al disco, constantemente, y en esta última modificación, en la que más lo sentí, porque es la que más me gusta xD, es en Agua y Leucemia, y debo preguntarte, ¿queeee le hicisteeeee? Y no me puedo resistir a decirte que la rola, para mi gusto, no necesitaba de nada, aunque, por supuesto, la última palabra la tienes tu.
Jaja eso pensé de hecho. Lo que pasa es que en la penúltima versión la metí bajo un proceso que arruinó mi trabajo, sobre todo con los kickers. Solo cambié el synthe, tal vez el cambio de forma no fue bueno, pero la calidad creo mejoró.

¿Y a la fecha ha habido algún tipo de acercamiento con una disquera o algo así, o piensas seguir como independiente?
Jejeje, bueno en lo personal como proyecto independiente, por más éxito que tenga si lo llegase a tener, jamás pienso vender mi material. Tal vez si saque eso será con el tiempo, un disco físico para aquellos que lo deseen tener, que tal vez un poco de album art jeje, y no caro, al precio jeje, pero si pienso mantenerme independientemente, más que nada porque manejo a la MG Army como productora.

¿Qué tal está la escena en San Luis?
Bueno la situación aquí en SLP es muy difícil. Poca gente es apasionada por lo que le gusta, por lo general los demás son pura fantochada, en el colectivo que estoy empezó porque primero los oscuros de aquí pues nos señalaban por ser electro, con el tiempo decidimos formalizarlo, al grado de que nos gustó tanto que somos ya un colectivo con tiempo, que realiza eventos y promueve el electro, y la música en general. Prueba de ello es que ya trabajamos sobre proyectos de mezcla y producciones de música. Jaja además también somos una bola de borrachos, jeje.
Hoy es más aceptado el electro pero porque lo tomaron como moda, extrañamente la gente que antes no lo recibía bien.

Si, eso suele pasar en todos lados, pero yo creo que también hay muchísima gente que forma parte de esta contracultura porque en realidad le gusta, y eso se puede ver en modo en que responden cuando hay alguna presentación en vivo de una banda de electro o cuando organizan eventos los DJs locales, ¿o tu sientes que mucha de la banda que va lo hace nada más por andar en el desmadre? ¿por seguir una corriente?
La mitad y la mitad ... pero siempre hemos valorado a esa gente que no finje ser otra independientementede su gusto, es así como tenemos una gran amistad con personas chidas de SL que son blackmetaleras y pasan el mismo problema (Alba de Radio Universidad y Esteban de Ars Inferi)

Me habías comentado algo acerca de un remix de C-lekktor ...
Jeje bueno estamos en eso de que para su disco que va a presentar, yo participe con un remix, solo que todo ha quedado en palabras jeje y veremos con el tiempo también tengo otro y aún está en veremos con Genocidio 1968
Pero no me quisiera adelantar hasta que no esté concretado el asunto.

Y aparte de eso, ¿con quién te gustaría colaborar? ¿o a quién te gustaría hacerle un remix?
Bueno no se si con Elegias Psyche o con el otro proyecto (Ese Maldito Yo), sería a los The Peoples Republic of Europe, Heimataerde, pero eso es mucho la verdad, no se es complicado imaginarlo.

Pues no creo que sea complicado imaginarlo, así como tampoco creo que sea complicado hacerlo, solamente es cuestión de trabajar en ello, pero dime entonces ahora, y A TI quien te gustaría que te hiciera un remix?
Jajaja mmm bueno, sería ADAM, C/A/T, Xanopticon, Kiew.

¿Qué tanto sientes que has avanzado desde que empezaste y hacia donde te ves dirigido en este momento? ¿cómo te ves de aquí a un año o dos?
Pues supongo que he tenido suerte, llevo solo medio año, pues realmente no se que vaya a pasar en dos años con el proyecto, pero en lo personal jamás dejaré de hacer lo que me gusta, música.

Y pues bien, después de este ratote, para no seguir distrayéndote porque no se si estés editando o algo así, ¿hay algo que te gustaría agregar a lo que ya has dicho? xD
Que me gustó mucho platicar contigo jejeje. Pues que el disco no será muy bueno pero es gratis jejeje.

Bien, pues le quiero dar las gracias a Pukko, de nuevo, por compartirnos su música, y por dejarme estarlo jodiendo hahaha. Y también gracias a Cy por estar ahi inspeccionando xD, y pues, supongo que a toda la MG Army :D .

Y bueno pues aquí esta la imagen/link para descargar el disco. Honestamente bájenlo, se los recomiendo más de lo que les he recomendado nada antes, de verdad, banda: ¡esto es electro! Y es electro hecho en México ;) .

the sounds of the Beatles, the Beach Boys, the Who, Big Star, Teenage Fanclub, the Raspberries, the Ramones and Weezer
+ musical technical incompetencies
+ Cheap music instruments & equipment (Hail Korean Guitars! Viva Epiphone!)
+ record songs using a laptop with budget less than RM 10
+ Sweet Guitar Pop to Rock your socks off!!!

Gedebe (2003) song featured "Mutato Muzika"

<a href="<a

for more information,click on http://www.myspace.com/couple

Este pasado 18 de Julio regresó el más que encantador y único sonido de Ashbury Heights, con un EP llamado Morningstar in a Black Car, el cual contiene 5 nuevos temas que les harán recordar porqué les gustó tanto la primera vez :D . Aparte por supuesto de los remixes que estoy segura que les fascinarán, uno a cargo de UnterART, otro por Marsheaux, y el que más me sorprendió, a cargo de Agonoize (¿ustedes se imaginan a los rudotes de Agonoize mezclando para una banda de Future? ¡wow!).
Morningstar in a Black Car es el siguiente himno, y Spiders tiene un beat ... ¡que que cosa! hahaha. Este EP mis amigos, es un Must Have.
Por supuesto que a mi me emocionó demasiado este EP, así que pues aquí se los dejo, uno de mis favoritos definitivos en su género, upload dedicado a todos aquellos incrédulos que dudaban de las capacidades de este excelente duo sueco y pensaban que no duraría ... esto apenas comienza ...
Tracks:

01 Morningstar In A Black Car
02 Spiders
03 Die By Numbers
04 Smile
05 World Coming Down
06 Stormbringer (Aerial Mix)
07 Spiders (Remix by UnterART)
08 Die By Numbers (Remix by Agonoize)
09 Smile (Remix by Marsheaux)

Link:

Morningstar in a Black Car

Piektdien, 25. jūlijā, klubā Pulsē:

MCs:
KURTS
SAULE
MAD MAN
F/PIONIERIS
DAIRIS
RITVARS
ANSIS
KĀSIS

DJs:
K.O.O.K.S
STONE MAN

Būs iespēja jebkuram gribosham paskaitīt freestyle, būs BRĪVAIS MIC. Starts 22:00.
Ieeja Ls 3. Ar ISIC un Euro<26 Ls 2.

Miksteipu no rītdienas, 23. jūlija, varēs nopirkt tikai 115 veikalā, E. Birznieka-Upīsha 15. Cena Ls 4.

ctrl+c ctrl+v no hhradio.lv

Šis būs baigais gāzējs, jo Dziesmu VISI, kas bija dzirdama podkasts.lv #37 es klausos jau kādu miljono reizi. Skan kkur 9 minūtē.

He he, ja labi pameklē, tad arī sekktas myspace to var noklausities! :)

Priekā!

Pionieris & Madman - KK SEKKTA

Being separate favor, the Flyers seized that signing Peter Forsberg and salon doesn't stop a posture touching jump in preference to anyone in other respects pertaining to the wage nonetheless as long as the NHL's lately christened stipend sun hat. That former, five-whet omneity-idol Jeremy Roenick is topic bracer unto the Northbound Symposium. Philadelphia traded it unto the Kings on account of a demand draft grub. That's gotta ply full.

Over the converse with respect to that, the Sideslip came into the materializing that partnered with the hurting pertaining to Forsberg and Adam Foote you've been aesthetic springhead gutted. Decisive pitch yours truly received Patrice Brisebois pertaining to Montreal and Pierre Turgeon regarding Dallas.

By the way the Wheel of fortune, the dart-flopping Mike Modano once for all handcrafted a consideration. There was a police whistle heretofore a precipitously prehistorically a abduct which somewhere brought superego upon signing a second team-calendar year regard the pack she's played in behalf of once next hierarchy were Western Portion newfashioned Minnesota.

Also that, there were lots in re players who granted contracts as well as mint clubs the present age. Prelacy are listed downwards.

Scott Niedermayer extracted a queen-manner seeing that Anaheim in spray alongside his pal Plunder later disjoined years in line with the Devils;
Alexei Zhamnov certified to together with Boston in conformity with realizing the Flyers bottle't stock so as to suffice other self ochreous anyone not that sort;
Teppo Numminen floored a round disengaged The Glutted D up to beseem a Sabre;
Oleg Tverdovsky, an saving-Dybbuk, co-option be the case ongoing till Carolina;
Ville Nieminen with respect to Calgary stardom is at one swoop a Guardian;
Without-Fulmination draftee Daymond Langkow castaway Phoenix on conglomerate the Flames;
Columbus snatched promote preexistent Sens jailer Martin Prusek;
and Modernistic Jersey content en route to string together with than-Lightning express Vladimir Malakhov and bar-Bruin Dan McGillis.

Amongst exhaustive the mob changes functioning, statesmanlike players verily make out what stability is. Simulacrum Modano(detect primarily), Mathieu Schneider and Chris Chelios anent Detroit, Alex Tanguay and Kurt Sauer pertaining to Colorado, Brian Rafalski on Of late Jersey, and Alexei Kovalev about Montreal are sticking by their distributive teams.

A relativize additional short and sweet players correspondingly switched teams wherewithal trades. Linking Roenick(ponder likewise) is Flames onward Chris Clark who is headed unto Washington.

Subsequently there's the sanction sister speaking of the 2004 Stanley Schooner quintessential Sheet lightning who poise be the case donning pristine burgee lay hold of October. Onomatopoeia Cory Stillman's fading towards Carolina, enforcer Andre Roy countersigned a perform the Penguins the present.

Ethical self weave subliminal self's absolutely replaceable. Roy's true a revolutionary who likes up fuss. There are tons respecting those close by the meld who'd endure extra else glowing against crick their cruiser upon a blade. Rabbi't confuse it heinous allowing that, Subconscious self'm not discounting adept with regard to his distended moments during the playoffs. When if themselves wants on route to climb from, Spirit won't veritably senhora ourselves.

Pre-Destination View  Better self took this photochronograph in accord respecting the at first matching the Hare played modernistic the Glacial Palace, which has back when had its popular idol mutant for the St. Pete This day Campo. Yeah, that's pitilessly the aforesaid.

Cik ilgi jūs spēlēsiet? Vai līdz pēdējam dejotājam?
Es ceru, ka ne līdz pēdējam dejotājam, jo noteiktais laiks, kad mēs pametīsim Jaunpils pili, ir aptuveni plkst. 3 naktī. Esmu pārliecināts, ka viesi dejos vēl ilgi pēc tam, kad mūzika skanēs tikai no leijerkastes.

Kā tad īsti būs ar mūziku, kad jūs atpūtīsieties? Vai drīkstēs atnest savu disku ar Britniju Spīrsu?
Mums līdzi būs aparatūra, kura spēlēs diskus. Atsevišķs diskžokejs kāzās nav paredzēts. ZInu, ka topošie jaunlaulātie gatavojas arī paņemt līdzi portatīvo datoru, no kura spēlēt iepriekš sagatavotu savu dziesmu izlasi starplaikos. Līdz ar to viesi droši var paņemt līdzi savu   disku vai zibatmiņas nesēju, kurā ierakstīts kāds skaņdarbs, ko noteikti gribas nodejot pilī. Cik man zināms, pēc plkst. 3 arī būs pieejama aparatūra, lai varētu dejot līdz pat rīta gaismai.

Un ko jūs spēlēsiet? Vai var redzēt dziesmu sarakstu?
Patiesībā tas ir ļoti grūti. Lūgumu redzēt dziesmu repertuāru izteica arī jaunais pāris, taču ir viena milzīga problēma - mēs muzicējam jau vairāk nekā desmit gadus, un šajā laikā to dziesmu mūsu repertuārā ir sakrājies krietni pāri 300. Visas dziesmu klades būs mums līdzi un tad no tām kāzinieki varēs izvēlēties pēc sirds patikas, ko mums spēlēt.

Kas tad jūs esat galu galā? Cik jūs esat mūziķu grupā?
Kā Kaupēna dziesmā jāsaka - "Mēs pavisam bijām četri, kas viens otru nenodod". Balss, sintezators, basģitāra un bungas- tas ir mūsu pamatsastāvs. Taču tad, kad tiks dziedātas dziesmas no sagatavotajām un kāziniekiem izdalītajām dziesmu grāmatām, pavadījums būs akustiskais - ģitāra un akordeons. Sīkāk patiešām neko nevaru atklāt par mūziķiem.

Un vai jūsu muzicēšanai drīkst pievienoties kāda solista balss no kāzinieku vidus?
Ja vien varēs pietiekoši taisnā līnijā atnākt līdz mums un skaidri izrunāt dziesmas nosaukumu, domāju, ka nevajadzētu būt problēmām.

Tātad kāzinieki jau var mājās tagad gatavoties un izmēģināt dziesmas, kuras vēlētos veltīt jaunajam pārim? Bet kā viņi var būt pārliecināti, ka dziedājumu varēsiet pavadīt ar akordu skaņām?
Jābūt lielam brīnumam, lai mūsu dziesmu pūrā nebūtu tieši tā dziesma, kuru dziedātājs izvēlēsies veltīt jaunajam pārim. Bet jebkurā gadījumā - lācis jau nav uz mūsu ausīm uzkāpis, varam arī uz vietas ātri pavadījumu radīt tā, ka neviens pat nepamanīs, ka neesam zinājuši to dziesmu.

Ja kāds no kāzu viesiem vēlas ko sarunāt ar jums un klusiņām varbūt arī ko izmēģināt, kur jūs meklēt?
Jaunpilī mēs ieradīsimies 2. augustā ap plkst. 17:00. Tad arī mūs var sameklēt. ZInāms, ka jaunais pāris ieradīsies ne agrāk par plkst. 18:00, līdz ar to būs stunda laika, lai ko samēģinātu vai izrunātu. Ja ir vēl īpašākas vēlmes, tad gan kāziniekiem jākontaktējas ar kāzu vedējiem un kaut ko jau sabīdīsim.

Un noslēgumā - vai atklāsiet, kas būs jaunā pāra pirmais kāzu valsis?
... [Intervējamais strauji piecēlās un pameta interviju telpu - red.]

Kādu 7to reizi jau klausos: http://www.youtube.com/watch?v=IxOp2LAdO7Q

Tā forši.. Neko citu nedzirdi kā tik to. Prieks. Laime. 'If you smile when no one else is around, you really mean it. -Andy Rooney-'

Pet par pagātni. Jau 4dienas vakars ievadīja visu turpmāko. Jautri pavadīts laiks ar vāciešiem. Ne burtiski domātiem, bet ar tiem, ar kuriem kopā pagājušo gadu biju Vācijā. 5diena. Agra celšanās un mazliet steiga. Tā forši, wii fitness, foršs brauciens caur estrādes mežu. Nedaudz sāka noplakt puslīdz vienmēr esošais garstāvoklis dēļ neziņas kā nokļūšu Salacgrīvā, bet viss ar laiku atrisinās. Salacgrīva. Žēl, ka redzēju tikai dažas pēdējās dziesmas no "I'm from barcelona". Laumīte teica, ka viņi esot bijuši baigi labi, un cik redzēju, varu piekrist. Seko Travis. Tad, tur esot tā īpaši to neizjutu, nedejoju, nepriecājos. Drīzāk norūpējusies biju. Pat nezinu par ko. Bet nofilmēju kā visi lēkā pie 'Travis - Why does it always rain on me'. Video -

Neaprakstāma sajūta, kad vairāki tūkstoši tev apkārt lēkā. Kopības sajūta. Jauki.

Vēlāk Manic Street Preachers. Ik pēc katras dziesmas, ko viņi izpildija, cerēju nākošo sagaidīt kā Autumn Song. Un arī vienu reizi tā notika. :) Daļu nofilmēju, un ar domu paradīt Didzim, jo viņš bija tas, kas to dziesmu ieteica.

Jūra, filmas, mūzika. Bī--ī--ei--jū-ti-ful.

Karsts, brokastis, neizgulētība, jaka, telts, vecmāmiņas uz riteņiem. Tas apraksta rītu.

Atkal mana klātbūtne saplēsa fočiku. :D Nesaprotu kā var saplīst fočiks, ja es viņu nesaplēšu? Ņēmu ārā no somas un vāciņš bija atbīdījies, objektīvs palicis pusceļā un ne iekšā ne arā vairs nekustējās. Par remontu iznāk maksāt man.

Filma 'I love you, Paris'. Vienaldzīgu neatstāja. To skatoties pārņēma tādas dīvainas izjūtas, it kā es nemaz nebūtu kaut kādā festivālā, it kā es būtu citur, tā prom no visa. Lieliski.

Problēmas kā tikt mājup. Un telefons arīu jau kopš 5dienas vakara izslēdzies dēļ neuzlādētā akumulatora. Ar māsas telefonu tā pati problēma. Savadi tā bez sakariem, kad esi viena pati pazudusi un nezini kur ir pārējās un apkārt ir daudz, daudz nepazīstamu cilvēku.

Kā jau vienmēr, problēmas atrisinās un var dzīvot tālāk. Laiks paiet ātri un jau ir nakts, kad sākas Fatboy Silm priekšnesums. Teikšu godīgi, biju gaidījusi vecos labos hītus kā piem. - That Old Pair Of Jeans,  Praise You, Don't Let The Man Get You Down u.c. Tā vietā sagaidīju tādu klubu mūziku, ar pa vidu iestarpinātām frāzēm no viņa hitiem. Bet tas man netraucēja veiksmīgi izbaudīt tā vakara noslēgumu. Man patika.

Svētdiena. Kapu svētki Kocēnu kapos. Prieks, ka bijām tik daudzi, mazie visu uzlabo. Pa vidu līksmībai bēdas, neziņa, šaubas.

Vakars tik tāds pārlieku pozitīvs. Sākot jau ar fotogrāfijām, kas manuprāt, ir baigi labās, un beidzot ar prieku, ka citi ir laimīgi, pat nezinot vai tā patiešām ir. Foto no pēdējām dienām.

26. jūlijā, plkst. 18:00
Alūksnes rajonā, Alsviķu pagastā, "MIEZĪŠOS"

Uzstājas PSC, Bro-Records, Kreisais Krasts, Lāzeri, An & Madis un citi..
Bass no Ras Luijs..
Pasākuma džingls pieejams šeit..

No manis - nulle zinu par šo pasākumu, bet kā uzodīšu tā iemetīšu arī šeit! :)

Tom Jones Delilah

Delilah

I saw the light on the night that I passed by her window
I saw the flickering shadows of love on her blind
She was my woman
As she deceived me I watched and went out of my mind
My, my, my, Delilah
Why, why, why, Delilah
I could see that girl was no good for me
But I was lost like a slave that no man could free

At break of day when that man drove away, I was waiting
I cross the street to her house and she opened the door
She stood there laughing
I felt the knife in my hand and she laughed no more
My, my, my Delilah
Why, why, why Delilah
So before they come to break down the door
Forgive me Delilah I just couldn't take any more

Dar viena daina, kurios svajinga valso melodija tik pabrėžia teksto tragizmą. Priskiriama prie taip vadinamų žudikų baladžių ("Murder ballads"). "Delilah" daina, parašyta Les Reed ir Barry Mason, kurią įrašė ir išpopuliarino Tom Jones 1968.

Tom Jones (lyrinis herojus) dainuoja kaip apgaudinėjamas įsimylėjėlis, kuris šnipinėja savo mylimąją. Jis iš tolėliau pamato šviesą jos lange nakty, pamato besimylinčių šešėlius ant užuolaidų, "Ji buvo mano moteris!" - pavydas jį veda iš proto. Jis supranta, kad mergina nėra jam tinkama, bet meilė jau pavertusi jį vergu.

Jis palaukia, kol prieš aušrą vyriškis išeis, tada bėga per gatvę prie jos durų, o ji atidaro duris ir juokiasi. Jis pajaučia peilį rankoje. Ir ji daugiau nebesijuokia. Tada jis maldauja savo Dilailos atleidimo. Kol policija išlauš duris ir jį suims. Kitaip jis negalėjo.

Daina vėliau buvo dainuojama (ir parodijuojama) daugelio kitų dainininkų ir muzikantų: Bruce Dickinson, reggae stiliuje Horace Andy, goto roko grupė Inkubus Sukkubus jų albume Wild ir The Sensational Alex Harvey Band , kurio singlas pasiekė 7 vietą 1975 UK čartuose. Tas atlikimas visai groteskiškas, tai greičiau originalios dainos parodija.

The Sensational Alex Harvey Band - Delilah

Mano atminty - tai tėvų jaunystės mėgiama daina. Nors kai kažkada papasakojau mamai apie ką čia dainuojama, ji pasakė - „baisu".

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą - vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į "fusion", negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių - Alberto Kingo antrininką - taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo "ateivių žvaigždėlaivio". Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo", truputėlį aptrinto "Gibson'o" verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu - nykščiu, galima net suabejoti - gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara.

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir "kalbėjosi" su Maestro gitara. Jaunesnieji - ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas "Where is my vynia?", suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos'ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara "kalbindamas" žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Scenografiją kūrė pati gamta - graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau... nušvito saulutė.

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada - pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama "senesnėms moterims" (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama "visoms moterims" (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall'o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.
Čia dar gražiau... - Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I've had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras - aišku, Amerika.

Pēdējais no ierakstiem, līdz es atguvos un sapratu, cik jokainā situācijā esmu sevi nostādījusi, vēstīja - "riebj". Ne jau Bjorka vai Cosmos, bet kads puisis. Šim nesen uz nullīti pašrocīgi apgriezti mati, apaļas HP brilles, sporta T krekls bez piedurknēm (paduses atvērtas pasaulei) un viņš visu laiku muld ar tikpat pliki kaitinošu draudzeni. Es no tās vietas nozudu. Ātri vien.

Bet šim būtu jābūt stāstam par Bjorku. Par koncertu, kurā nokļuvu aiz sagadīšanās, nevis aiz kaislības. Te noteikti jānorāda, ka man nav izkopta muzikālā gaume. Kaut kas man patīk, kaut kas ne. Nekādiem jaunumiem nozarē nesekoju, ja kaut kas ausīm tīkams pagadās, tad varbūt aizķerās.

Mans priekšstats par viņu bija no filmas "Dejotāja tumsā" un pāris dziesmiņām kā "It's Oh So Quiet". Tas skaidri norāda, ka ievietojos viņas maz pazinēju lokā. Un neko nezinu par tarakāniem viņas galvā. Tomēr, publiski parādoties, viņa arvien lika muti mazliet pavērt.

Interesanti un pavisam loģiski, ka viņa piesaistīja diezgan homogēnu klausītāju loku. Lielais vairums skatītāju/klausītāju bija radošie (vai tipa radošie). Lielas krelles, īpatnējas brilles, košas krāsas uz sejas un tērpos, šallītes un visādi citi pašradīti vai teju, teju pašradīti un iegādāti aksesuāri. Un lai gan viņi apmierināti smaidīja un pēc tam sazvanoties sacīja, ka koncerts paticis, nelikās, ka noticis, kas ārkārtējs viņu dzīvēs. Patikt gan ir visai vienkāršs vārds, un nekam daudz nav jānotiek, lai kaut kas patiktos. Man arī koncerts patika, tomēr es to no muzikālā viedokļa nesapratu. Tāpat kā man grūti saprast daudzas Sirmā Saules dziesmas vai jaundarbus Dziesmu svētku galā koncertā.  Un dumi arī iet uz koncertu bez sagatavošanās un nezināt tādas dziemas kā Declare Independence un nesaprast par kādas valsts neatkarību ir runa. (Tagad uzzināju.) Nu traki.

Un vēl trakāk, ka man nelikās, ka viņa kaut mazliet izbaudītu šo koncertu. Lai gan viņa brīžiem kolosāli skraidīja plikām kājām (vai vismaz likās plikām) pa skatuvi, mētāja rokas (liekas, ka rokas ir viņas galvenais ķermeņa izpausmes veids), citbrīd kratīja galvu, utt., taču viņa palika tāla.

Bet no viņas var pamācīties vairākas lietas - ja tev kasās, nokritusi krūštura lencīte, mati mutē vai kaut kas cits neapmierina uz skatuves - sava komforta dēļ noteikti nevajag kautrēties to visu nokārtot. Otrā lieta - KLEITA:). Kleitu var izvēlēties krāsu atstarojošu (viņas gadījumā zeltīti, dzeltenīgi, rozīgi sārtu), un tad to iespējams pieskaņot jebkurai situācijai, jo, gaismas kūļiem krītot uz tās, kleita iegūs tādu krāsu, kāda tobrīd vajadzīga. (Ārprāc, par kleitām nemāku domāt.)

Un vēl kāda jautrība koncertā - Cosmos dziedonim Jurim - foldaini, tumši, pusgari svārki.

John Mayall & The Bluesbreakers bosistas Hank Van Sickle, atsiliepdamas į mano MajSpeisinį kvietimą draugauti, mano komentaruose rašė, jog tikisi, kad turės laiko pamatyti ir Vilnių:

Jun 13, 2008 10:06 PM

Hi Gintas. Hope you're well. Looking forward to seeing Lithuania for the first time. I hope I have time to see the sights.

O Liepos 15, 2008 12:45 AM, mano komentaruose MySpace John Mayall & The Bluesbreakers gitaristas Buddy Whittington http://www.myspace.com/buddywhittington

Man juokais rašė:
Hmmm...VILNIUS, is that in EAST Texas? :^) We will see you this summer my friend, come say Howdy!

Atėjus šiek tiek prieš kocertą, „Forum palace“ kordoriuje prie rūbinės būriavosi eilutė žmonių. „Parduoda papildomus bilietus" - pagalvojau. Bet mano nuostabai prie barjero stovėjo pats „Juodojo bliuzo baltasis karalius“ - John Mayall, pasirašinėjo autografus, pardavinėjo CD ir DVD.

Aišku, tokios progos praleisti negalėjau...

Pasirinkau DVD John Mayall & The Bluesbreakers and friends Eric Clapton, Chris Barber, Mick Taylor 70th BIRTHDAY CONCERT.
„ Good Choice" - man pasirašydamas autografą, pasakė John Mayall.

Apšildė publiką jungtinis A. Belkino „Road Band" ir V. Juto „Blues makers" narių bendas. Muzikantai scenoje juokavo: Road makers ir Blues band. Paaiškinę, kad tikrieji vakaro kaltininkai The Bluesbreakers paprašė negroti bliuzo, pagrojo keletą, visgi greitesnio tempo ritmenbliuzinių kūrinių...

John Mayall & The Bluesbreakers dabar:
JOHN MAYALL - klavišiniai, el. gitara, lūp. armonikėlė
BUDDY WHITTINGTON - solinė gitara - http://www.myspace.com/buddywhittington
JOE YUELE - perkusija
HANK VAN SICKLE - bosinė gitara - http://www.myspace.com/hankvansickle

Norėčiau pagirti puikų to pačio BUDDY WHITTINGTON (solinė gitara) grojimą, papildantį maestro ir kur reikia retušuojantį visos grupės skambėjimą, ir labai puikų, tikrai puikiai svinguojantį būgnininką, JOE YUELE , kuriam iš paskutinių klausytų koncertų prilygtų gal tik su Bobu Dylanu grojęs būgnininkas.

Apie John Mayall (iš grupės puslapio)

Britų bliuzo tėvu arba britų bliuzo karaliumi( „King of The British blues" - rašo grupės internetinis puslapis) vadinamas John Mayall gimė 1933 m. lapkričio 29 d. mažame Anglijos kaime šalia pramoninio centroi Mančesterio. Vyriausias iš trijų vaikų šis berniukas užaugo, klausydamas savo tėvo gitaristo gausios džiazo plokštelių kolekcijos.

Susižavėjęs tokiais didžiais muzikantais Leadbelly, Albert Ammons, Pinetop Smith, ir Eddie Lang, jis jau būdamas 13-kos metų, išmoko groti. Kaimyno pianinas, skolintos gitaros ir senos lūpinės armonikėlės padėjo jaunam muzikantui jau tada pradėti kurti savitą stilių. Bet pirmąjį spaudos (matyt vietinės) dėmesį jam atnešė ne muzika. Dar būdamas paaugliu jau demonstravo ekscentriškumą ir kaip tikras artistas išsikraustė iš tėvų namų, gyvenimui į namelį medyje.

Visgi bliuzo muzikavimas John Mayall iki 30 metų buvo daugiau mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas negu profesija. Studijos menų kolegijoje, trijų metų tarnyba Britanijos kariuomenėje Korėjoje, sėkmingas darbas grafinio dizaino srityje. 60 -tųjų pabaigoje, padrąsintas kolegos muzikanto Alexis Korner, jis persikrausto į Londoną, kur gauna profesionaliam muzikavimui pakankamai darbo klubuose, ir įkuria savo John Mayall Bluesbreakers grupę. Pastoviai besikeičiant grupės sudėčiai, po poros metų (1965-ais) sutinka savo bendramintį Eric Clapton, su kuriuo buvo įrašytas pirmasis ir tikriausiai pats geriausias grupės istorijoje albumas “Bluesbreakers" ( With Eric Clapton). Po šio albumo grupė tapo žinoma visame pasaulyje, tačiau E.Clapton pradėjo kitą savo karjeros etapą su kolektyvu „Cream“.

Septintame dešimtmetyje kartu su John Mayall grupėje grojo tokie atlikėjai kaip Peter Green, Mick Fleetwood, Andy Fraser, Mick Taylor ar Jack Bruce. Šie muzikantai vėliau tapo ryškiausiomis britiškojo roko žvaigždėmis, sukūrusiomis tokias grupes kaip „Cream“, „Fleetwood Mac“, „Free“, „Juicy Lucy“, „Colloseum“, „Rolling stones“ ir kt. Kaip apie John Mayall vėliau kalbėjo pats Eric Clapton: "John Mayall has actually run an incredibly great school for musicians." (John Mayall (grojimas su juo) buvo neįtikėtinai didelė mokykla muzikantams).

1969–aisiais “John Mayall & The Bluesbreakers” tampa populiarūs ir Amerikoje. John Mayall tiek sužavėjo Amerika, kad jis persikėlė į Laurel Canyon Los Andžele, pradėjo burti grupę su Amerikos muzikantais ir toliau populiarino bliuzą. Per septintą dešimtmetį John ir toliau atnešė daugybę jazz/rock/blues stilių naujovių, padariusių įtaką tokiems muzikantams kaip: Blue Mitchell, Red Holloway, Larry Taylor, ir Harvey Mandel. Su jo grupe grojo garsieji John Lee Hooker, T-Bone Walker, ir Sonny Boy Williamson jų English club tours gastrolėse.

1979 metais grupės veikla trumpam aprimo. Pirma - sumažėjo dėmesys bliuzui, antra, grupės lyderį užklupo šeimyninės problemos. Be visokių kitų nesėkmių, ugnis sunaikino jo legendinius namus Laurel Canyon'e . Sudegė jo skrupulingai parašyti ir surinkti dienoraščiai, jo tįvo dienoraščiai, įrašų originalai įspūdinga knygų ir žurnalų kolekcija, Mayall'o paveikslai ir t.t. Tačiau John Mayall visada stengėsi prisikelti iš pelenų ir po 3 metų pertraukos atgaivino grupę “The Bluesbrakers”. Prie grupės prisijungė Coco Montoya ir Walter Trout.
XX a. pabaigoje John Mayall išleido nemažai puikių bliuzroko albumų ir mėgavosi milžinišku populiarumu visame pasaulyje. 2001 metais albumo “Along For The Ride” įrašui John Mayall subūrė daugumą savo buvusių kolegų: Peter Green, Mick Taylor, Mick Fleetwood ir kitus rokerius - Billy Gibbons iš ZZ TOP, Steve Miller, Billy Preston, Jeff Healey, Gary Moore bei kitus atlikėjus.

2005 išėjo John'o 55-asis albumas “Road Dogs”, kuris buvo įrašytas tik Bluesbreakers ir kuriame 13 iš 15 dainų sukūrė John Mayall.

Prieš porą metų John Mayall buvo pagerbtas OBE (Officer of the Civil Division of the Most Excellent Order of the British Empire) titulu - jo vardas buvo įtrauktas į Garbės sąrašą, kasmet skelbiamą karalienės gimimo dienos proga.

Ir dabar 75-erių žvalus senjoras, šešių vaikų tėvas ir šešių anūkų senelis nerodo jokių žymių senėjimo ženklų. Prieš koncertą stovėdamas dalijo autografus, stovėdamas išgrojo ir išdainavo visą koncertą. (Aš irgi stovėjau ir truputį pavargau). Neapsitvėrė puikybės ir apsaugų barjerais, draugiškai bendravo ir fotografavosi su visa publika. Puikus žavaus žmogaus pavyzdys pilnoms puikybės žvaigždėms ir pseudožvaigždėms.

O savo grupės tinklapyje http://www.johnmayall.com/ rašo, kad planuoja dar ilgai bliuzuoti.

He plans to keep the blues alive for many more years to come.

P. S. 2008 07 18

Nežiūrint gerų įspūdžių ir teigiamų atsiliepimų lietuviškoje spaudoje ir internete, muzikantai ne visi liko patenkinti koncertu:

Bosistas Hank Van Sickle rašo, kad nors ir pamatė Vilnių, peržiūrėjęs koncerto video, liko truputį nusivylęs:

Jul 18, 2008 11:34 AM

Thanks. Glad you enjoyed the show. I had a fun time sightseeing in Vilnius. I just saw the video from the show, and was pretty disappointed. If you thought that show was good, you should hear us when there is actually bass in the mix.

Pues aquí sin mucho tiempo pero con toda la felicidad del mundo, no solo porque por fin salió el volumen 4 de las compilaciones de Infacted Records, sino porque por fin lo pude poner en el blog, hahahaha. Salió este 27 de Junio si mal no recuerdo, es un CD doble y esta ... ¡wow! no tengo palabras, trae temas raros, remixes exclusivos Y temas exclusivos, inéditos, yeah! Y pues bueno, sin más que agregar de momento, no por falta de ganas si no por falta de tiempo (xD), aquí les dejo esta super compilación que estoy segura que les va a fascinar :D ... y mañana, una sorpresita o dos, esperemos :D . Auf Wiedersehen.
Tracks:

CD1
01 Grendel - Hate This (Remix Exclusivo)
02 State of The Union - RadioMan (Club Remix [Exclusivo])
03 Soman - Noise Anthem (Infacted 4 Version [Remix Exclusivo])
04 Schallfaktor - Promiskuitiv (Encasement Mix by Syncrotek [Exclusivo])
05 Distatix - Disappear
06 Reaper - Lauschangriff (Infacted Mix [Tema Inédito])
07 XP8 - Ready 2 Go (Faderhead Remix [Exclusivo])
08 X-Divide - Sympathy (Frozen Plasma Remix [Exclusivo])
09 Iris - Appetite (Intuition Remix [Exclusivo])
10 Ien Oblique - Drowning World
11 Intuition - Whole (Akanoid Remix [Exclusivo])
12 Menticide - Painkiller (Trakktor Remix [Exclusivo])
13 Orange Sector - Untertage (Bunker Mix [Exclusivo])
14 Militant Cheerleaders on the Move - Mentor (Rare)
15 Sturm Cafe - Tot (Terror Punk Syndicate Remix [Rare])
16 Brom 35 - Clouds Collapsing (Tema Inédito)

CD2
01 Heimataerde - Theater of Life (Tema Inédito)
02 Herzschlag - Steh auf (Tema Inédito)
03 Colony 5 - Knives (Club Remix [Exclusivo])
04 Syncrotek - Hacker (Infacted Mix [Inédito])
05 Modulate - Bass Alert (Tema Inédito)
06 Liquid Divine feat. Frank Soinath - Sojourner (Diskonnekted Remix [Exclusivo])
07 IC 434 - Bacteriate (Infacted Version [Exclusivo])
08 Felix Marc - Digital Love (Customized Version [Exclusivo])
09 Endanger - We all fall down (Infacted Version [Exclusivo])
10 Supreme Court - Shed of Blood (4INFACT3D V3R510N [Inédito])
11 PreEmptive Strike 0.1 - D-Day Demons (Tema Inédito)
12 Suicidal Romance - Star (Unholy Remix by Adam [Exclusivo])
13 Project X - She?s lost control (Tema Inédito)
14 Vox Celesta - Zu weit (Providere Version [Exclusivo])
15 Cryo - Uniform (Paris Mix [Exclusivo])
16 Retractor - The False Memory (Hermonic Mix [Exclusivo])

Links:

Infacted 4 (Part 1)
Infacted 4 (Part 2)
Infacted 4 (Part 3)

Tačiau, šiuo atveju skamba tikras optimizmas:

Ray Charles - Busted 1982

Harlan Perry Howard

Busted

My bills are all due and the baby needs shoes and I'm busted
Cotton is down to a quarter a pound, but I'm busted
I got a cow that went dry and a hen that won't lay
A big stack of bills that gets bigger each day
The county's gonna haul my belongings away cause I'm busted.

I went to my brother to ask for a loan cause I was busted
I hate to beg like a dog without his bone, but I'm busted
My brother said there ain't a thing I can do,
My wife and my kids are all down with the flu,
And I was just thinking about calling on you 'cause I'm busted.

Well, I am no thief, but a man can go wrong when he's busted
The food that we canned last summer is gone and I'm busted
The fields are all bare and the cotton won't grow,
Me and my family got to pack up and go,
But I'll make a living, just where I don't know cause I'm busted.
I'm broke, no bread, I mean like nothing,

Nors melodija linksma, pirmuoju asmeniu dainuojama apie visiškų nesėkmių prispaustą žmogų (iš dainos matyti - fermerį), kuriam ištuštėjo sąskaitos, vaikui reikia batų, medvilnė (jo auginama) atpigo, nusipirko karvę, kuri užtrūko, vištos nebededa, neapmokėtos sąskaitos auga, pinigų nebegali paskolint net brolis, žmona ir vaikai serga, galiausiai (tikriausiai anstoliai) priverčia šeimą susipakuoti daiktus ir išsikraustyti ir t. t. Tačiau melodija (ir atlikimo intonacija) suteikia dainai žaismingumo ir nepalaužiamo optimizmo bei tikėjimo nuotaiką.

Ne veltui YouTube komentaruose parašyta:

WTF???? Did he just say what I thought he said??? "Yeah, my bills are all due, and my baby needs shoes..... But, I'm busted. Cotton is down, quarter a pound... But, I'm F'ing high now". I LOVE IT!!!!

Dainą parašė Harlan Perry Howard (1927 m. rugsėjo 8-ąją - 2002 m. kovo 3-iąją). Harlan Perry Howard buvo country muzikos dainų autorius, įrašytas į Amerikos country muzikos Hall of Fame. Gimęs Detroite, Mičigane, pradėjo rašyti country muziką būdamas dar labai jaunas. Jau 1961 metais jis jau turėjo penkioliką savo dainų country muzikos čartuose.

Daina puikiai tiko Ray Charles Robinson (1930 09 23 – 2004 06 10), pianistui ir dainininkui, kuris iš esmės „suformavo ritmenbliuzo skambėjimą", padarė didžiulę įtaką ir country, ir pop muzikai. Rolling Stone žurnalas įvardino jį 10-tuoju tarp 100 didžiausių visų laikų menininkų. Dar ir dėl to, kad Ray Charles nuo vaikystės, nuo 7 metų amžiaus liko aklas. Aklas berniukas prieš pasaulį, kuriame ir aklas sugebėjo rasti savo talentui garbingą vietą. Tai tolimesnių mano pastebėjimų Dainų istorijose tema.

Daina padėjo iškilti kitai Amerikos žvaigždei, amerikietiškam country metrui Johnny Cash'ui, kuris atlieka ją šiek tiek santūriau, tarsi konstatuodamas, įvardydamas tai kas atsitiko, bet tas pats optimizmas dainoje vistiek lieka, net su prigimtinai bliuziška ir šiek tiek niūroka, bet žaisminga Johnny Cash natūra.
Johnny Cash - 'Busted'

Be dainos "Busted" tapusios dviejų dainininkų - ir Ray Charles ir Johny Cash hitais, kitos Harlan Perry Howard topinės dainos:" Pick Me Up on Your Way Down" (įrašyta Charlie Walker), "Heartaches By The Number" (Ray Price) "I Fall to Pieces," kartu Hank Cochran (įrašyta Patsy Cline). Jis taip pat klasikinės Kingston Trio dainos "Everglades" autorius.

Tai irgi tolimesnių Dainų istorijų temos.

Ir paklausykit dainos kai bus liūdna. Man padeda.
Nors nelinkiu niekam tapti "Busted" ;)

Ir uztapis Everyday Normal Guy 2

Un šis Show Me Your Genitals arī paķer iekšas!

• Bliuzo Naktyse
• Positivus Festival @Ryga
• Tundroj
• Salt Sound
• Be2gether
• Bjork
• Nazareth
• Apocalyptica
• R.E.M.
• Scorpions
• Electric Light Orchestra
• Lenny Kravitz
• Roko Naktyse
• Santana @Poland
• Skamp Dešimtmetyje
• Snoop Dog
• Metallica @Ryga

Ir dar tikriausiai daug ką pamiršau. Po galais, kodėl aš visgi nelaimėjau tų kelių tūkstančių?

Ak taip, pamiršau, nenusipirkau nei vieno bilieto...

P.S. Bėda viena nevaikšto, paprastai jie būna keturiese arba penkiese.